Menu
Skaidrus ir labai tvirtas, daug kur panaudojamas ir ekologiškas. Įvairiaspalvis ir įvairiatekstūris. Patvarus, bet jautrus smūgiui. Arba visai jam nejautrus, nes grūdintas. Taip, stiklas išties yra šiokia tokia mįslė. Ar dažnai susimąstote, kaip iš tikrųjų gaminamas mums taip gerai pažįstamas stiklas? Kas yra stiklas? Kviečiame pažvelgti šiek tiek giliau į šio nuostabaus elemento pasaulį.
Stiklą pradėjo gaminti dar senosios civilizacijos, nors konkreti jo panaudojimo pradžia nėra iki galo aiški. Egipte rasti stikliniai karoliai yra bene seniausias stiklo gaminys. Jų amžius siekia 2500 m. pr. Kr. Stiklas yra kieta silicio dioksido pagrindu pagaminta medžiaga. Tąsi išlydyta medžiaga greitai užšaldoma, kad nesusidarytų kristalinė forma. Dažniausiai stiklas yra perregimas (skaidrus) ir trapus. Stiklas yra gaminamas iš visai neskaidraus smėlio, todėl būtent gaminio skaidrumas taip stebina, kai suvokiame gamybos procesus. Iš stiklo vėliau gali būti gaminami suvenyrai, papuošalai, akiniai, įvairios talpos, geram meistrui lengvai pagaminamas stiklinis stogelis, stiklo laiptai ar stiklinės durys. Stiklas yra nepakeičiama medžiaga ne tik interjere, bet ir architektūroje. Kartais didžiuliai statiniai yra pastatomi naudojant itin daug stiklo. Taigi, stiklas sėkmingai gali atlikti tiek praktinę, tiek dekoratyvinę, tiek techninę funkcijas.
Stebina tai, jog stiklas turi kai kurias skysčiams būdingas savybes. Įdomu ir tai, jog gamtoje randama natūralaus stiklo – tai vulkaninis stiklas. Geriausiai mums pažįstamas ir istoriškai seniausias yra silicio stiklas. Tačiau greta paminėtinas ir sodos-kalkių stiklą, kuriame yra apie 70 procentų silicio. Soda sumažina smėlio lydymosi tašką, o tai padeda gamybos metu sutaupyti energijos. Užtenka į mišinį įdėti apie 25 procentus sodos oksido ir smėlio lydymosi taškas nukrinta nuo 1723 °C iki 850 °C. Tačiau toks gaminys būtų tirpus vandenyje, todėl čia naudojamos kalkės. Toks stiklas gamyboje sudaro net apie 90 procentų. Apskritai dažniausiai naudojant sąvoką „stiklas“ turimas omenyje sodos-kalkių stiklas, nors, pavyzdžiui, komunikacijų technologijų srityje naudojamas stiklas be silicio.
Gaminant įvairius stiklo gaminius labai pasitarnauja spalvotas stiklas. Spalva stiklui suteikiama į gaminį pajungiant elektriškai įkrautus jonus. Nors sodos-kalkių stiklas iš esmės yra bespalvis, geležies oksido (FeO) priemaišos suteikia jam žalsvą atspalvį. Būtent geležies oksidas, kaip beje ir chromo oksidas (Cr2O3) naudojami žalių butelių gamyboje. Kita vertus, geležies oksidas stiklą dažo ir gelsvai ar šiek tiek rudai. Mangano dioksidas (MnO2), kuris suteikia stiklui rausvą atspalvį, gali būti pridedamas siekiant pašalinti geležies oksido suteiktą žalumą. Mažos kobalto oksido (CoO) dozės nudažo stiklą sodria mėlyna spalva. Dar vienas dažas stiklo gamyboje – tai chromas. Jis stiklui suteikia tamsiai žalią atspalvį. Sierą sumaišius su anglies ir geležies druskomis galima išgauti gelsvą ar itin tamsiai rudą (beveik juodą) atspalvį. Kadmio sulfidas stiklą dažo gražia raudona spalva, o sumaišytas su selenu gali sukurti įvairius geltonos, oranžinės ar raudonos spalvų atspalvius. Kai kurie priedai į stiklo gaminius dedami ne spalvai sukurti, o stiklui išvalyti, t. y. pašalinti lydymosi procese atsiradusius oro burbulus.
Stiklo galima rasti kone visur, kur tik pažvelgsi. Jo yra mūsų namuose, automobiliuose, darbe ir gatvėje. Stiklo meistrai mums gamina įspūdingiausius gaminius, jų rankų pagalba gimsta stiklinės terasos, stiklo pertvaros ir stikliniai staleliai. Be stiklo būtų sunku sukurti kokybišką veidrodį, kurio atspindyje kasdien matome save. Stiklas yra vienas seniausių ir vienas lanksčiausiai panaudojamų žmonijos išradimų. Tad kviečiame įsileisti šiek tiek daugiau stiklo į savo aplinką. Gal tuomet ir mintys bus skaidrios, šviesios, lengvos.